Po paskutinių teroristinių atakų Prancūzijoje, prieš tai kitose Europos šalyse ir, dar daugiau, kituose žemynuose, daugybė žmonių nuoširdžiai baisisi ir piktinasi smurto aklumu ir niekšiškumu, beprasmiškai pražudant niekuo dėtus jaunus ir senus, vyrus ir moteris, leidžiančius vakarą su draugais ar atėjusius į koncertą. Tai suvokiama kaip svetima ir iš išorės importuota prievarta. Vis tik šio šeštadienio beatifikacija Barselonoje, Ispanijoje, primena, kad toks pat smurtas yra ir pačios Europos istorijos dalis, o mirtinas ekstremizmas gali būti visoks, taip pat ateistinis ir laicistinis.
Palaimintaisiais apeigose, kurioms Barselonos katedroje vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, paskelbta dar viena Ispanijos pilietinio karo kontekste dėl tikėjimo nužudytų kankinių grupė, t. Frederic de Berga, vienuolis kapucinas, ir dar 25 jo broliai kapucinai, kurių vardai žinomi, kai kurie įvykių metu buvo jau seneliai, kai kurie dar ir dvidešimties nesulaukę. Visi jie gyveno ir gyvybes prarado Katalonijoje, nuo 1936 metų liepos 28-osios iki 1937 vasario 24-osios.
1936 metais Ispanijoje įsiliepsnojo pilietinis karas, o Katalonija pateko komunistų, anarchistų, socialistų sudarytos koalicijos valdžion, kuri pradėjo tikrą religinį persekiojimą – ir dėl ideologinės nepakantos ir dėlto, kad Bažnyčią suvokė kaip savo politinių oponentų sąjungininkę, kliūtį savajai revoliucijai.
„Katalikybė turi būti negailestingai nušluota. Mes nereikalaujame, kad kiekviena bažnyčia būtų nugriauta, bet kad nei vienoje iš jų neliktų religijos apraiškų, kad juodam fanatizmo vorui nebūtų leidžiama megzti klastingo ir dulkėto tinklo, kuriame mūsų moralinės ir materialinės vertybės iki šiol buvo įkliuvusios it musės. Ispanijoje, labiau nei bet kurioje kitoje valstybėje, katalikų Bažnyčia buvo kiekvieno retrogradiško siekio, kiekvieno žingsnio prieš liaudį, kiekvienos atakos prieš laisvę priešakyje“, skelbė revoliucijos pradžioje vieno leidinio įvadinis straipsnis, kurio nuostatos nebuvo kokia nors retenybė.
Netrukus laisvės „gynėjai“ pradėjo visuotinį susidorojimą su Bažnyčia, kurį jau 1937 metų pradžioje nupasakojo savo ataskaitoje vienas kairiosios vyriausybės ministras: visi altoriai, paveikslai ir kulto daiktai, su labai retomis išimtimis, buvo sunaikinti, dažnai niekinamu būdu; religinės apeigos yra visuotinai ir visiškai uždraustos; didžioji dalis bažnyčių buvo išplėštos, padegtos; varpai, žvakidės, šviestuvai išlydyti, panaudoti karui ar industrijai; bažnyčios paverstos kareivinėmis, dirbtuvėmis, turgaus salėmis, sandėliais; vienuolynai uždaryti, vienuoliai išvaikyti; daug kunigų ir vienuolių areštuoti, įkalinti ir sušaudyti be teismo, grubiai nužudyti kaimuose ir miestuose; uždrausta turėti religinių atvaizdų ar daiktų namuose, policija gali vykdyti kratas, atradusi uždraustus daiktus ar knygas juos išniekinti ir sunaikinti.
Šiandien manoma, kad 1936 – 1939 metų laikotarpiu, be tūkstančių pasauliečių, vyrų ir moterų, buvo nužudyta virš 4 tūkstančių seminaristų ir kunigų, tarp kurių 13 vyskupų, gerokai virš dviejų tūkstančių vyrų vienuolių, beveik trys šimtai moterų vienuolių.
Šeštadienį beatifikuoti kankiniai buvo vieni iš jų. Prasidėjus smurtui ir persekiojimams, vieni bandė prisiglausti pas giminaičius ir draugus, bet buvo įskųsti ir išduoti – iš neapykantos, iš baimės ar iš noro nusipelnyti totalitarinio režimo simpatiją. Kiti, nepaisydami pavojaus, kurį laiką veikė pogrindyje, aukodami Mišias, vesdami katechezės, kaip kad t. Frederic de Berga Barselonoje, kol buvo susekti revoliucionierių ir nužudyti. Nužudymo istorijos įvairios: kartais tiesiog ir iškart sušaudant, atpažinus, kur pakelyje ar namuose, kartais prieš tai būdavo kankinama ir išsityčiojama. Tačiau palaimintieji kankiniai, pasak surinktų liudijimų, savo dalią priėmė herojiškai, tikėjimo šviesoje.
Galima priminti, kad šį šeštadienį palaimintaisiais paskelbti kankiniai papildo gausų būrį tų, kurie palaimintaisiais ir šventaisiais pripažinti anksčiau: keliolika grupinių beatifikacijos bylų buvo užbaigta Jono Pauliaus II ir kelios Benedikto XVI pontifikatų metu palaimintaisiais paskelbiant apie tūkstantį religinio persekiojimo aukų. Nuo Pranciškaus pontifikato pradžios, 2013 metais, užbaigtos dar kelios beatifikacijos bylos, palaimintaisiais paskelbiant apie pusšešto šimto Ispanijos katalikų, dvasininkų, vienuolių ir pasauliečių. (Vatikano radijas)
